Hache nešoko iš džiaugsmo. Jis paėmė jos rankas:

Babi grįžo namo ir rado Aleksejų prie kavos. Jis paklausė: „Kur buvai?“ Ji atsakė: „Vaikščiojau. Galvojau.“ Jis neklausė daugiau. Aleksejus buvo geras – per geras. Gal dėl to ji ir jautėsi kalta.

– Aš žinojau, kad pavėluosi, – atsakė ji.